Naujienos

Lapkričio 23 d. 14 val. Kernavės archeologinės vietovės muziejaus parodų erdvėje kviečiame į parodos „Kalbantys kalavijai: ką apie mus šnabžda plienas“ atidarymą.

 

Parodoje pristatomos ginklakalystės meistro Adomo Sviklo sukurtos archeologinių radinių replikos – atkurtų kalavijų kolekcija, atspindinti senųjų baltų meistrystę, jų technologijas ir ryšius su kitomis tautomis.

 

Šie ginklai byloja apie laikus, kai kalavijas buvo statuso simbolis, o plienas meistrų rankose virsdavo meno kūriniu. Atidarymo metu dalyvaus parodos autorius Adomas Sviklas, kalavijų rekonstrukcijų kūrėjai ir projekto partneriai.

   

Kalavijas – vienas stipriausių simbolių, išlikusių per amžius iki mūsų laikų. Jis matomas herbuose, kariuomenių ženkluose, teisingumo ir valdžios simbolikoje. Nuo seniausių laikų kalavijas reiškė teisingumą, ryžtą ir veiksmą – akimirką, kai abejonę pakeičia sprendimas, o žodį – veiksmas. Tai aiškių vertybių ir dvasinės stiprybės ženklas, primenantis, kad tik tas, kuris suvokia atsakomybę už jėgą, gali ją panaudoti teisingai.

 

Ši kolekcija gimė iš ilgamečio domėjimosi ir noro pažinti kalaviją ne tik kaip ginklą, bet ir kaip kultūros bei tapatybės simbolį. Projekto idėja kilo siekiant stiprinti tautinį savitumą ir istorinę atmintį, ypač šiandien, kai pasaulyje vėl matoma kova už laisvę ir tautos išlikimą.

 

Kiekvienas atkurtas kalavijas pasakoja savo istoriją – apie jį radusius archeologus, apie jo šeimininką, apie to laikmečio pasaulėžiūrą ir ryšius tarp tautų. Iš smulkių detalių, tarsi dėlionėje, formuojasi vaizdas apie mūsų praeitį, vertybes ir kultūrinius ryšius. Grįžtant į dabartį, kalavijas išlieka stiprus simbolis. Vieniems jis atrodo kaip bauginantis ginklas, kitiems – meno kūrinys, o kai kas, paėmęs jį į rankas, pajunta vidinę galią ir ramybę. Kalavijas tampa tarsi lakmuso popierėliu, atspindinčiu žmogaus vidinį pasaulį.

 

Atkurtų kalavijų kolekcija sukurta taikant eksperimentinės archeologijos metodus, siekiant kuo tiksliau atkurti senųjų meistrų technologijas, formas ir medžiagas. Kalavijus pagamino Adomas Sviklas, makštis ir rankenas – Vykintas Motuza, Taurapilio kalavijo juvelyrinę dalį – Evaldas Babenskas. Darbai yra dalis archeologo Andriaus Janionio daktaro disertacijos, skirtos V–XV a. Lietuvoje rastiems kalavijams.

 

Projektą remia organizacija „Vyrų kalvės akademija“ ir Lietuvos kultūros taryba.