Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas

 Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas – unikalus archeologinių bei istorinių vertybių kompleksas, įsteigtas 1989 m., siekiant išsaugoti Kernavės teritorinį kultūros paveldo objektų (vertybių) kompleksą, jo teritorijoje esančias nekilnojamąsias ir kilnojamąsias kultūros vertybes, jas reikiamai tvarkyti, eksponuoti ir propaguoti, organizuoti nuolatinius mokslinius jų tyrimus. Kultūrinį rezervatą sudaro rezervato teritorija (194,4 ha) su joje esančiais kultūros paveldo objektais (vertybėmis) bei ekspozicija po atviru dangumi ir specializuotas archeologijos ir istorijos muziejus su rinkiniais ir ekspozicija.
       Šiandien bet kokia kultūrinio rezervato teritorijoje vykdoma veikla yra susijusi tik su naujų vertybių paieška bei tyrimais, jų priežiūra, išsaugojimu bei eksponavimu. Vadovaujantis kultūros paminklų apsaugos ir tvarkymo metodikomis, jau nuo 1985m. atliekami konservuojamojo pobūdžio darbai: stiprinami eroduojantys piliakalnių šlaitai, reguliuojamas nepageidaujamas kritulių, vandens srautų (liūtys, pavasariniai atlydžiai) poveikis, lankytojams įrengti takai, mediniai laiptai, apžvalgos aikštelės. Teritorijos priežiūros bei tvarkymo darbai atliekami naudojant medžiagas ir tvarkymo būdus, nepažeidžiančius paminklo autentiškumo. Nedidelių apimčių archeologiniai tyrinėjimai (ištirti tik 2 % paminklinės teritorijos) didesnės žalos paminklų autentiškumui nepadarė. Kasinėjimai buvo vykdomi tik su tikslu gauti esminę, paminklus identifikuojančią informaciją arba esant būtinybei (elektros linijų kabeliavimas, vandens srautų kanalizavimas ir kt.). Nei viena archeologinė vertybė nėra ištirta pilnai.
Kultūrinio rezervato apsauga ir racionaliu naudojimu rūpinasi ir visą veiklą organizuoja kultūrinio rezervato direkcija, kurią įsteigė ir kurios nuostatus tvirtina Kultūros ministerija. Kultūrinio rezervato direkcija valdo ir naudoja jai patikėjimo teise suteiktą žemę. Rezervato teritorijoje draudžiama bet kokia ūkinė veikla, išskyrus darbus, kurie susiję su moksliniais tyrimais ir muziejifikavimu. 
Siekiant kultūrinio rezervato teritoriją su joje esančiais paveldo objektais izoliuoti nuo neigiamo ūkinės veiklos poveikio ir užtikrinti bendrąją ekologinę kultūrinio kraštovaizdžio pusiausvyrą, nustatyta šios teritorijos buferinės apsaugos zona (2455,2 ha). Kultūrinio rezervato teritorijos buferinės apsaugos zona skirstoma į 2 skirtingo apsaugos ir naudojimo režimo pozonius: fizinės apsaugos ir vizualinės (regimosios) apsaugos.
194,4 ha ploto Kernavės kultūrinio rezervato teritorijoje yra 17 archeologinių bei 3 istorijos paminklai, įtraukti į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Septyni  archeologijos paminklai yra išsidėstę slėnyje pirmojoje Neries upės antsalpinėje terasoje, dešimt – viršutinėje antrojoje Neries upės antsalpinėje terasoje  bei natūraliuose jos  iškišuliuose. Šioje terasoje yra  ir trys istorijos paminklai.
Slėnyje  yra saugomos šios archeologinės vertybės: Kernavės senovės gyvenvietė (IX/VIII tūkst. pr. Kr.-IV/V a.po Kr.); Kernavės kapinynas (VIII-I a. pr. Kr.); Kernavės senojo miesto vieta (XIII-XIV a.); Semeniškių senovės gyvenvietė (IV-VIII a.); Semeniškių senovės gyvenvietė II (II/III-V a.); Semeniškių pilkapių vieta, (III–IVa.po Kr.); Semeniškių degintinas kapinynas (XIV a.po Kr.). Taigi, slėnis skirtingais laikotarpiais buvo naudojamas ir kaip apgyvendinta teritorija, ir kaip laidojimo vieta. Viršutinėje Neries upės terasoje esantys archeologijos paminklai  taip pat yra skirtingi tiek naudojimo laikotarpiu, tiek ir funkcine prasme. Pusė jų – 5 piliakalniai (I-XIVa.) susiję su gynybinėmis funkcijomis. Be to, viršutinėje terasoje  aptiktas ir Kriveikiškio kapinynas (XIII-XIV a.). Vėlyvesnius istorinius laikus reprezentuoja archeologiškai tyrinėta Kriveikiškio kaimavietė (XV-XIX a.), Kernavės senojo miesto vieta II (XV-XX a.), Kriveikiškio dvarvietė (XV-XX a.), Kernavės senosios bažnyčios vieta (XV-XIX a.). Dabartinės bažnyčios aplinkoje išsidėsčiusios ir visos trys istorinės kultūrinio rezervato vertybės: medinė koplytėlė (XVIII a.), mūrinė koplytėlė-mauzoliejus (XIX a.), klebonija (1881 m.).
Kernavės archeologinė vietovė (Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas) 2004 metais įrašytas į UNESCO saugomų pasaulio paveldo objektų sąrašą, tuo pripažįstant šios vietovės svarbą pagal du UNESCO globojamiems paveldo objektams nustatytus vertės kriterijus:
kaip objektas, reprezentuojantis gyvenviečių raidą baltiškame regione nuo epipaleolito iki viduramžių ir   atspindintis vieną esminių Europos istorijos raidos etapų – pagoniškosios bendruomenės virsmą krikščioniškąja;
kaip objektas, atstovaujantis, atstovaujantis kultūrinio kraštovaizdžio tipui su išlikusiomis archeologinėmis vertybėmis – senovės gyvenvietėmis ir piliakalnių gynybine sistema, reprezentuojančia fortifikacinių įrengimų struktūrą, raidą ir panaudojimą.
Ši vietovė – gamtinių procesų (pasitraukusių ledynų) ir ilgalaikės žmogaus veiklos palikimas. Nuo 1979 m. vykstančių sistemingų archeologinių tyrimų metu rasta ir muziejaus rinkiniuose sukaupta apie 20 tūkstančių radinių. Jų dėka paaiškėjo, kad pirmieji gyventojai Kernavės archeologinės vietovės teritorijoje įsikūrė dar 9-8 tūkst. pr. Kr. Išlikę įvairių laikotarpių  priešistorinių gyvenviečių kultūriniai sluoksniai ir laidojimo paminklai aprėpia visas epochas nuo ankstyvojo paleolito iki  viduramžių. Tuo ši vietovė ypač svarbi viso Baltijos regiono priešistorei pažinti.
Kernavės viduramžių palikimas (XIII-XIV a.po Kr.) – miesto bei piliakalnių kultūriniai sluoksniai – tampriai susieti su svarbiausiais to meto Lietuvos istoriniais įvykiais bei konkrečiomis datomis. Kultūrologiniu aspektu viduramžių Kernavės palikimas svarbus kaip paskutinės Europoje pagoniškos valstybės miestietiškos kultūros pavyzdys.
1390 m. karų su kryžiuočių ordinu pasekmėje žlugus viduramžių miestui, gyventojai kūrėsi toliau į šiaurę, viršutinėje antsalpinėje Neries upės terasoje, dabartinio Kernavės miestelio teritorijoje. Tokiu būdu priešistorinių gyvenviečių kultūriniai sluoksniai, kapinynai, viduramžių palikimas atsidūrė po sąnašų sluoksniu ir išliko nepažeisti iki mūsų dienų. Tuo tarpu daugelio viduramžių miestų kultūriniai sluoksniai buvo sunaikinti vėlesnių urbanizacijos procesų.
Kernavės archeologinėje vietovėje atsiskleidžia visi šio regiono apgyvendinimo etapai 10 tūkstančių metų bėgyje. Natūralus gamtinis landšaftas buvo formuojamas ar dalinai keičiamas pritaikant jį patogesnei gyvensenai bei gynybiniams poreikiams tenkinti. Todėl, istoriškai susiklostęs Kernavės kultūrinis kraštovaizdis puikiai iliustruoja gamtinių procesų suformuotos aplinkos ir žmogiškosios veiklos simbiozę amžių bėgyje.
 



Reglamentas

Reglamento schema 1

Spauskite čia (2.2 Mb)

 

Reglamento schema 2

Spauskite čia (2.4 Mb)
 

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. ĮV-360

 

VALSTYBINIO KERNAVĖS KULTŪRINIO REZERVATO BUFERINĖS APSAUGOS ZONOS INDIVIDUALUS APSAUGOS REGLAMENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas (archeologinė vietovė) – UNESCO saugomas pasaulio paveldo objektas. 
2. Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato (toliau – Rezervatas) buferinės apsaugos zonos (toliau – Buferinė zona) individualus apsaugos reglamentas (toliau – Reglamentas) nustato Buferinės zonos apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reikalavimus.
3. Buferinės zonos apsauga, naudojimas, tvarkymas ir juridinių bei fizinių asmenų veikla joje reglamentuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001 Nr.108-3902) ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004 Nr.153-5571) įstatymais, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais veiklą saugomose teritorijose, Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 1745 (Žin., 2002, Nr.106-4765), teritorijų planavimo dokumentais (specialiaisiais, bendraisiais ir detaliaisiais planais), ir šiuo Reglamentu kaip sudėtine teritorijų planavimo dokumentų dalimi.
4. Reglamentas skirtas:
4.1. Rezervato autentiškumui palaikyti;
4.2. Rezervato izoliavimui nuo neigiamo veiklos poveikio, istoriškai susiformavusio kraštovaizdžio ir urbanistinės bei gamtinės Kernavės miestelio aplinkos išsaugojimui, užtikrinant bendrąją ekologinę pusiausvyrą Buferinėje zonoje;
4.3. Buferinės zonos subalansuotos plėtros, nedidinančios kultūrinio kraštovaizdžio vizualinės (regimosios) taršos, užtikrinimui. 
5. Rezervato, Buferinės zonos ir joje esančių pozonių ribos nustatytos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. IX – 982 ,,Dėl Valstybinio Kernavės archeologijos ir istorijos muziejaus – rezervato statuso pakeitimo, Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato ribų ir buferinės apsaugos zonos ribų pakeitimo ir ribų plano patvirtinimo” (Žin., 2002, Nr. 65-2642).
6. Buferinė zona (2455,2 ha) yra skirstoma į du skirtingo apsaugos ir naudojimo režimo pozonius:
6.1. fizinės apsaugos režimo (118,3 ha);
6.2. vizualinės (regimosios) apsaugos režimo (2336,9 ha).
7. Reglamentas yra pagrindinis dokumentas, kuriuo privalo vadovautis visos už nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą atsakingos ir pagal kompetenciją sąlygas išduodančios bei teritorijų planavimo dokumentus ir statinių projektus Buferinėje zonoje derinančios ar tikrinančios valstybės ir savivaldybių institucijos.
8. Buferinėje zonoje esantys nekilnojamojo kultūros paveldo objektai saugomi, naudojami ir tvarkomi pagal šių objektų apsaugos reglamentais nustatytus paveldosaugos reikalavimus. Tais atvejais, kai tokių reglamentų nėra, šie objektai saugomi, naudojami ir tvarkomi pagal reikalavimus, nustatytus nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tipų apsaugos reglamentais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kitais nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais. 
9. Reglamente vartojamos sąvokos atitinka sąvokas, pateiktas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme bei kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose veiklą saugomose teritorijose ir jų apsaugos zonose. 

II. REGLAMENTO STRUKTŪRA

10. Reglamentą sudaro dvi dalys:
10.1. I-oji Reglamento dalis - Kairiojo ir dešiniojo Neries krantų teritorijų (be Kernavės miestelio ir jo apylinkių teritorijos), esančių Buferinės zonos fizinės ir vizualinės (regimosios) apsaugos režimo pozoniuose, reglamentas ir Reglamento schema Nr. 1. M 1:10000 (Elektrėnų savivaldybės teritorijos funkcinio zonavimo specialiojo plano sudėtinė dalis);
10.2. II-oji Reglamento dalis - Kernavės miestelio ir jo apylinkių teritorijos, esančios Buferinės zonos fizinės ir vizualinės (regimosios) apsaugos režimo pozoniuose, reglamentas ir Reglamento schema Nr. 2. M 1:5000 (Kernavės miestelio ir apylinkių bendrojo plano sudėtinė dalis).

III. KAIRIOJO IR DEŠINIOJO NERIES KRANTŲ TERITORIJŲ 
(BE KERNAVĖS MIESTELIO IR JO APYLINKIŲ TERITORIJOS), 
ESANČIŲ BUFERINĖS ZONOS FIZINĖS IR VIZUALINĖS (REGIMOSIOS) APSAUGOS REŽIMO POZONIUOSE, REGLAMENTAS 
(I-OJI REGLAMENTO DALIS)

11. Buferinės zonos fizinės apsaugos režimo pozonis ribojasi su Rezervatu, turi išskirtinę svarbą visam saugomam teritoriniam paveldo objektų kompleksui ir susiformavusiam kultūriniam kraštovaizdžiui. Buferinės zonos fizinės apsaugos režimo pozonyje galima ribota veikla, kuri nedaro žalos kultūros paveldo objektams (vertybėms), neblogina jų eksponavimo sąlygų, nedidina kultūrinio kraštovaizdžio vizualinės (regimosios) taršos. 
12. Buferinės zonos fizinės apsaugos režimo pozonio teritorijoje: 
12.1. saugomos atviros erdvės ir kultūrinio kraštovaizdžio elementai;
12.2. draudžiama naujų statinių, nesusijusių su paveldo objektų eksponavimu ir tvarkymu, statyba;
12.3. galimi esamų statinių tvarkymo darbai tik esamose statinių plano ir tūrio rodiklių apimtyse; 
12.4. nedidinamas sklypų užstatymo plotas ir tankumas; 
12.5. galimas esamų statinių rekonstravimas, įvairių rūšių statinių remontas, restauravimo darbai, statinių tvarkymui naudojant tradicines natūralias medžiagas, būdingas kaimo architektūrai apdailos priemones ir spalvas;
12.6. draudžiami žemės judinimo darbai (kasimas, arimas, gręžimas ir kt.), išskyrus atvejus, kai šie darbai susiję su paveldo objektų (vertybių) eksponavimu, naudojimu ir tvarkymu ir esamų statinių bei įrenginių rekonstravimu;
12.7. miško ūkio žemėje palaikoma artima natūraliai miško rūšinė sudėtis ir struktūra, leidžiama vykdyti sanitarinius kirtimus, o gamtinę brandą pasiekę medynai kertami pagrindiniais neplynais kirtimais;
12.8. prieš vykdant žemės judinimo darbus šioje teritorijoje privalu teisės aktais nustatyta tvarka atlikti archeologinius žvalgymus, o nustačius teritorijos kultūrinės vertės požymius – archeologinius tyrimus. 
13. Buferinės zonos vizualinės (regimosios) apsaugos režimo pozonis nustatytas tam, kad šioje teritorijoje fiziniams ir juridiniams asmenims vykdant ribotą veiklą ir statybas būtų išsaugotas istoriškai susiformavęs kultūrinis kraštovaizdis, nebūtų didinama jo vizualinė (regimoji) tarša.
14. Šiuo Reglamentu vizualinės (regimosios) apsaugos režimo pozonyje išskiriamos dvi teritorijos:
14.1. sugriežtintos vizualinės apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo teritorija;
14.2. reguliuojamos vizualinės apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo teritorija, kurioje išskiriamos dvi dalys:
14.2.1. reguliuojamos vizualinės apsaugos kraštovaizdžio išsaugančiojo tvarkymo teritorija su vyraujančiais gamtiniais elementais;
14.2.2. reguliuojamos vizualinės apsaugos kraštovaizdžio atnaujinamojo tvarkymo teritorija.
15. Sugriežtintos vizualinės apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo teritorija - Buferinės zonos teritorijos dalis, besiribojanti su Rezervatu ar/ir fizinės apsaugos režimo pozoniu, turinti tiesioginę vizualinę įtaką ir išskirtinę svarbą visam saugomam teritoriniam kultūros paveldo objektų kompleksui. Ji išskiriama tam, kad būtų suformuotas neužstatomas ruožas tarp Rezervato ir kitų Buferinės zonos teritorijų, kuriose urbanizacija leidžiama. Šioje teritorijoje:
15.1. saugomos atviros erdvės ir kultūrinio kraštovaizdžio elementai bei susiformavę vizualiniai ryšiai; 
15.2. draudžiama naujų pastatų statyba (teritorija papildomai neužstatoma);
15.3. galima žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio (arba esama kitokios paskirties - nekeičiama);
15.4. esamų pastatų tvarkymo darbai galimi esamose pastatų plano ir tūrio rodiklių apimtyse, nedidinamas sklypo užstatymo plotas ir užstatymo tankumas; galimas pastatų rekonstravimas, įvairių rūšių pastatų remontas, restauravimo darbai; pastatų ir statinių tvarkymui naudojamos tradicinės natūralios medžiagos, būdingos kaimo architektūrai apdailos priemonės ir spalvos;
15.5. prieš vykdant žemės judinimo darbus, teisės aktų nustatyta tvarka privalu atlikti archeologinius žvalgymus, o nustačius teritorijos kultūrinės vertės požymius – archeologinius tyrimus.
16. Reguliuojamos vizualinės apsaugos kraštovaizdžio išsaugančiojo tvarkymo teritorija su vyraujančiais gamtiniais elementais - Buferinės zonos teritorijos dalis, kurioje vyrauja miškai ir kuri turi tiesioginį ir/ar netiesioginį vizualinį ryšį su Rezervatu. Teritorijoje dominuoja želdynai, o fiksuotos atviros (neapželdintos mišku) erdvės, kaip ir istoriškai susiformavusio kraštovaizdžio charakteristikos sudaro palankias sąlygas Rezervato ir Buferinėje zonoje esančių vertybių apžvalgai. Ši teritorija – ekstensyvaus kraštovaizdžio tvarkymo. Teritorijoje:
16.1. galimi esamų pastatų tvarkymo darbai; galimas pastatų rekonstravimas, įvairių rūšių remontas, restauravimo darbai, pastatų ir statinių tvarkymui naudojant natūralias medžiagas, tradicines, būdingas kaimo architektūrai apdailos priemones ir spalvas; esamose valdose galima susijusių su esamų valdų funkcija naujų statinių statyba - maksimalus sklypo užstatymo tankumas bei statinių parametrai nustatomi vadovaujantis Reglamento 23.4 punkto reikalavimais;
16.2. naujos statybos galimos sklypuose (išskyrus miško paskirties žemėje ir sklypų dalyse, kurioms nustatytas reguliuojamos vizualinės apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo teritorijos su vyraujančiais gamtiniais elementais statusas), kai minimalus sklypo dydis – 3 ha; užstatymo tankumas iki 2 %, maksimalus pagrindinio pastato užstatymo plotas – 150 m2, maksimalus aukštis iki karnizo 3,5 m, iki stogo kraigo – 8,5 m, pagalbinių pastatų maksimalus užstatymo plotas – 100 m2; aukštis iki karnizo - 3 m, iki stogo kraigo – 7,5 m; pastatai - vieno aukšto su mansarda, stogai - dvišlaičiai, stogų nuolydis 40 – 45 laipsniai; naudojamos tradicinės arba joms artimos estetine kokybe bei spalvine gama statybinės medžiagos ir apdaila;
16.3. galima žemės naudojimo paskirtis: miškų ūkio, žemės ūkio ir kitos paskirties (tik gyvenamojo ir rekreacinio naudojimo būdo) teritorijos;
16.4. saugomas susiformavęs kultūrinis kraštovaizdis, gamtinės aplinkos elementai, vertingi vizualiniai ryšiai;
16.5. miško ūkio žemėje palaikoma artima natūraliai miško rūšinė sudėtis ir struktūra, leidžiama vykdyti sanitarinius kirtimus, o gamtinę brandą pasiekę medynai kertami pagrindiniais neplynais kirtimais.
17. Reguliuojamos vizualinės apsaugos kraštovaizdžio atnaujinamojo tvarkymo teritorija - Buferinės zonos teritorijos dalis, turinti netiesioginį ir dalinį vizualinį ryšį su Rezervato teritorija. Šioje teritorijoje vykdant veiklą būtina išsaugoti susiformavusį kraštovaizdį ir vizualinius ryšius. Galimi esamų pastatų renovavimo, imitavimo, taip pat dalinio regeneravimo, restauravimo ir transformavimo darbai, užtikrinant tradicinės architektūros charakterio išsaugojimą bei mažinant neigiamą vizualinį netradicinės architektūros statinių poveikį. Teritorijoje:
17.1. saugoma užstatymo struktūra ir neužstatytos erdvės aplink urbanizuotas struktūras; 
17.2. žemės naudojimo paskirtys: žemės ūkio, miškų ūkio, kitos paskirties (gyvenamojo ir komercinių objektų naudojimo būdo) teritorijos; 
17.3. naujos statybos galimos; užstatymo tipas sodybinis, minimalus sklypo dydis 1 ha, užstatymo tankumas iki 4,5 %; maksimalus pagrindinio pastato užstatymo plotas – 150 m2, maksimalus aukštis iki karnizo 3,5 m, iki stogo kraigo – 8,5 m, pagalbinių pastatų maksimalus užstatymo plotas – 100 m2; aukštis iki karnizo - 3 m, iki stogo kraigo – 7,5 m. Esamuose kaimuose ir susiformavusiose sodybų grupėse minimalus užstatomo sklypo dydis – 0,5 ha, o maksimalus užstatymo tankumas bei statinių parametrai nustatomi vadovaujantis Reglamento 23.4 punkto reikalavimais;
17.4. esamose valdose galima naujų statinių statyba; maksimalus sklypo užstatymo tankumas bei statinių parametrai nustatomi vadovaujantis Reglamento 23.4 punkto reikalavimais;
17.5. naujų statinių architektūra turi atitikti kaimo vietovės architektūrines tradicijas ir nedisonuoti su esamu užstatymu. Pastatai vieno aukšto su mansarda, stogai - dvišlaičiai, stogų nuolydis 40 - 45 laipsniai; naudojamos tradicinės arba joms artimos estetine kokybe bei spalvine gama statybinės medžiagos ir apdaila.

IV. KERNAVĖS MIESTELIO IR JO APYLINKIŲ TERITORIJOS,
ESANČIOS BUFERINĖS ZONOS FIZINĖS IR VIZUALINĖS (REGIMOSIOS) APSAUGOS REŽIMO POZONYJE REGLAMENTAS 
(II-OJI REGLAMENTO DALIS)

18. Buferinės zonos fizinės apsaugos režimo pozonio apsauga, naudojimas ir tvarkymas nustatytas Saugomų teritorijų įstatyme ir šio Reglamento 11 ir 12 punktuose. 
19. Vizualinės (regimosios) apsaugos režimo pozonyje šiuo Reglamentu išskiriamos dvi teritorijos:
19.1. sugriežtintos vizualinės apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo teritorija;
19.2. reguliuojamos vizualinės apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo teritorija, kurioje išskiriamos keturios dalys:
19.2.1. reguliuojamos vizualinės apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo teritorija su vyraujančiais gamtiniais elementais;
19.2.2. reguliuojamos vizualinės apsaugos kraštovaizdžio išsaugančiojo tvarkymo teritorija;
19.2.3. reguliuojamos vizualinės apsaugos kraštovaizdžio atnaujinamojo tvarkymo teritorija;
19.2.4. reguliuojamos vizualinės apsaugos kraštovaizdžio pertvarkomojo tvarkymo teritorija.
20. Sugriežtintos vizualinės apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo teritorijos apsauga, naudojimas ir tvarkymas nustatyti šio Reglamento 15 punkte.
21. Reguliuojamos vizualinės apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo teritorija su vyraujančiais gamtiniais elementais - Buferinės zonos teritorijos dalis, kurioje vyrauja miškai ir kuri turi tiesioginį ir/ar netiesioginį vizualinį ryšį su Rezervatu. Kraštovaizdžio ekstensyvaus tvarkymo teritorija. Teritorijoje:
21.1. galimi esamų pastatų tvarkymo darbai; galimas pastatų rekonstravimas, įvairių rūšių remontas, restauravimo darbai, pastatų ir statinių tvarkymui naudojant natūralias tradicines medžiagas, būdingas kaimo architektūrai apdailos priemones ir spalvas; esamose valdose galima tik susijusių su esamų namų valdų funkcija naujų statinių statyba - maksimalus sklypo užstatymo tankumas bei statinių parametrai nustatomi vadovaujantis Reglamento 23.4 punkto reikalavimais;
21.2. naujos statybos galimos sklypuose (išskyrus miško paskirties žemėje ir sklypų dalyse, kurioms nustatytas reguliuojamos vizualinės apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo teritorijos su vyraujančiais gamtiniais elementais statusas), kai minimalus sklypo dydis – 3 ha; užstatymo tankumas iki 2%, maksimalus pagrindinio pastato užstatymo plotas – 150 m2, maksimalus aukštis iki karnizo 3,5 m, iki stogo kraigo – 8,5 m, pagalbinių pastatų maksimalus užstatymo plotas – 100 m2; aukštis iki karnizo - 3 m, iki stogo kraigo – 7,5 m; pastatai - vieno aukšto su mansarda, stogai - dvišlaičiai, stogų nuolydis 40 – 45 laipsniai; naudojamos tradicinės arba joms artimos estetine kokybe bei spalvine gama statybinės medžiagos ir apdaila; 
21.3. galima žemės naudojimo paskirtis - miškų ūkio, žemės ūkio ir kitos paskirties (tik rekreacinio naudojimo būdo) teritorijos;
21.4. saugomas susiformavęs kultūrinis kraštovaizdis, gamtinės aplinkos elementai, vertingi vizualiniai ryšiai;
21.5. miško ūkio žemėje palaikoma artima natūraliai miško rūšinė sudėtis ir struktūra, leidžiama vykdyti sanitarinius kirtimus, o gamtinę brandą pasiekę medynai kertami pagrindiniais neplynais kirtimais.
22. Reguliuojamos vizualinės apsaugos kraštovaizdžio išsaugančiojo tvarkymo teritorija - Buferinės zonos teritorijos dalis vizualinės (regimosios) apsaugos režimo pozonyje Kernavės miestelyje. Ji turi netiesioginį ir iš dalies tiesioginį vizualinį ryšį su Rezervatu tose miestelio dalyse, kuriose išlikęs autentiškas gatvių tinklas (trasos), sklypų struktūra, sklypų užstatymo autentiškos charakteristikos, dalis pastatų turi kultūrinės vertės požymius arba yra tradicinės architektūros. Teritorijoje:
22.1. saugomas tradicinis užstatymo būdas, pastatų tipai, užstatymo tankumas;
22.2. saugomi kultūrinės vertės požymių turintys pastatai;
22.3. galima žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio ir kitos paskirties (gyvenamojo, komercinio naudojimo būdo) teritorijos;
22.4. sklypai neskaidomi; formuojant gatvių užstatymą, gali būti apjungiami neužstatyti sklypai; jų užstatymo atveju minimalus sklypo dydis 25 arai, minimali sklypo kraštinė, formuojanti gatvės išklotinę – 40 m, maksimalus užstatymo tankumas iki 10 %, maksimalus pagrindinio pastato užstatymo plotas 120 m2, maksimalus aukštis iki karnizo 3,2 m, iki stogo kraigo 8 m, pagalbinių pastatų maksimalus užstatymo plotas 80 m2, maksimalus aukštis iki karnizo 3 m, iki stogo kraigo 7 m; pastatai - vieno aukšto su mansarda, stogai - dvišlaičiai, stogų nuolydis 40 - 42 laipsniai, naujų neužstatytų sklypų užstatymas vykdomas imitacinėmis priemonėmis, darbai vykdomi pagal projektus, numatančius konkrečias architektūrinės ir gamtinės aplinkos formavimo priemones. Statinių apdailai naudojamos natūralios medžiagos, tradicinės, būdingos kaimo architektūrai priemonės ir spalvos;
22.5. saugomi gamtinės aplinkos elementai;
22.6. galimi esamų pastatų tvarkymo darbai esamose pastatų plano ir tūrio rodiklių apimtyse, nedidinamas sklypo užstatymo plotas ir užstatymo tankumas; galimas pastatų rekonstravimas, įvairių rūšių remontas, restauravimo darbai, pastatų ir statinių tvarkymui naudojant natūralias medžiagas, tradicines, būdingas kaimo architektūrai apdailos priemones ir spalvas; esamose valdose galima tik susijusių su esamų valdų funkcija ūkinės ir pagalbinės paskirties naujų statinių statyba - maksimalus sklypo užstatymo tankumas bei statinių parametrai nustatomi vadovaujantis Reglamento 23.4 punkto reikalavimais; 
22.7. vykdomi konservavimo, restauravimo ir atkūrimo darbai, užtikrinantys etnoarchitektūros išsaugojimą, statiniai turintys kultūrinės vertės požymių tvarkomi būdais atitinkančiais Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme numatytas tvarkybos technologijas;
22.8. prieš vykdant žemės judinimo darbus, teisės aktų nustatyta tvarka privalu atlikti archeologinius žvalgymus, o nustačius teritorijos kultūrinės vertės požymius – archeologinius tyrimus.
23. Reguliuojamos vizualinės apsaugos kraštovaizdžio atnaujinamojo tvarkymo teritorija - urbanizuota Buferinės zonos dalis Kernavės miestelyje, kuri turi netiesioginį vizualinį ryšį su Rezervatu ir kurioje vyrauja planiniai ir architektūriniai naujadarai. Susiformavusio urbanizuoto kraštovaizdžio elementai tvarkomi renovavimo ir imitavimo būdu, saugomi gamtiniai urbanizuoto kraštovaizdžio elementai ir susiformavę vizualiniai ryšiai. Šioje teritorijoje:
23.1. saugomas esamas užstatymo charakteris ir neužstatytos erdvės aplink urbanizuotas struktūras;
23.2. galimi esamų pastatų rekonstravimo ir renovavimo darbai;
23.3. galima žemės naudojimo paskirtis - žemės ūkio, miškų ūkio ir kitos paskirties (gyvenamojo ir komercinių objektų naudojimo būdo) teritorijos;
23.4. naujos statybos reglamentuojamos išskiriant tris galimus užstatymo tipus: 
23.4.1. I –as užstatymo tipas – minimalus sklypo dydis 20 arų, užstatymo tankumas iki 10 %; maksimalus pagrindinio pastato užstatymo plotas – 120 m2, maksimalus aukštis iki karnizo 3,2 m, iki dvišlaičio stogo kraigo – 8 m, pagalbinių pastatų maksimalus užstatymo plotas – 80 m2; aukštis iki karnizo – 3 m, iki dvišlaičio stogo kraigo – 7 m;
23.4.2. II-as užstatymo tipas – minimalus sklypo dydis 0,5 ha, užstatymo tankumas iki 7 %; maksimalus pagrindinio pastato užstatymo plotas – 120 m2, maksimalus aukštis iki karnizo 3,2 m, iki dvišlaičio stogo kraigo – 8 m, pagalbinių pastatų maksimalus užstatymo plotas – 90 m2; aukštis iki karnizo- 3 m, iki dvišlaičio stogo kraigo – 7,5 m;
23.4.3. III-čias užstatymo tipas - minimalus sklypo dydis 1 ha, užstatymo tankumas iki 4,5 %; maksimalus pagrindinio pastato užstatymo plotas – 150 m2, maksimalus aukštis iki karnizo 3,5 m, iki dvišlaičio stogo kraigo – 8,5 m, pagalbinių pastatų maksimalus užstatymo plotas – 100 m2; aukštis iki karnizo - 3 m, iki dvišlaičio stogo kraigo – 7,5 m, komercinio žemės naudojimo būdo teritorijoje pagrindinio pastato maksimalus užstatymo plotas – 230 m2, aukštis iki karnizo – 3,5 m, iki dvišlaičio stogo kraigo – 9 m; 
23.5. esant tarpiniams sklypų dydžiams užstatymo tankumas nustatomas interpoliavimo būdu; 
23.6. naujų statinių architektūrinė išraiška - būdinga kaimo vietovės architektūrinėms tradicijom; pastatai - vieno aukšto su mansarda, stogai - dvišlaičiai, stogų nuolydis 40 - 45 laipsniai; naudojamos tradicinės arba joms artimos estetine kokybe bei spalvine gama statybinės medžiagos ir apdaila. 
24. Reguliuojamos vizualinės apsaugos kraštovaizdžio pertvarkomojo tvarkymo teritorija - Buferinės zonos Kernavės miestelio dalis, neišsaugojusi urbanistiniu požiūriu vertingos planinės struktūros elementų ir praradusi architektūrinę užstatymo vertę. Ši konversinė teritorija tvarkoma transformavimo ir renovavimo priemonėmis. Konkretūs teritorijos užstatymo sprendiniai ir statinių architektūra tūri būti numatyti rengiant šios teritorijos atskirą detalųjį planą. Teritorijoje: 
24.1. leidžiama formuoti vietos sąlygas atitinkantį architektūrinių elementų kompleksą (maksimalus statinių aukštis 1-2 aukštai su mansarda, užstatymo tankumas iki 25 %); architektūriniai sprendiniai nereglamentuojami; galimas užstatymo papildymas, transformavimas, rekomenduojamas ir skatinamas statinių, disonuojančių su tradicine architektūra demontavimas, rekonstravimas;
24.2. galima žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties teritorijos (išskyrus naudingų iškasenų, krašto apsaugos, atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo naudojimo būdus).

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

25. Reglamentas, kaip pagrindinis Buferinės zonos apsaugos, naudojimo ir tvarkymo sąlygų nustatymo dokumentas, privalomai nurodomas sąlygose teritorijų planavimo dokumentams rengti bei savivaldybių išduodamame statinio projektavimo sąlygų sąvade. 
26. Registruojant pastatų, patalpų, sklypų ir kitų nekilnojamųjų daiktų duomenis Nekilnojamojo turto registre privalomai įregistruojamas juridinis faktas apie šių daiktų buvimą Buferinėje zonoje; daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą suvaržymai Buferinėje zonoje yra nustatyti šiuo Reglamentu.
27. Reglamentas su 1 ir 2 grafiniais priedais skelbiamas leidinyje „Valstybės žinios“ ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos bei Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos interneto svetainėse. Reglamentas saugomas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijoje, Kultūros paveldo departamente prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Širvintų rajono, Kaišiadorių rajono ir Elektrėnų savivaldybių administracijose, Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijoje ir yra prieinamos susipažinimui šių institucijų nustatyta tvarka.