Naujienos
- Titulinis
- Naujienos
Ši paroda – tai žvilgsnis į dviejų ankstyvajai LDK istorijai itin svarbių miestų, sostinių – Kernavės ir Vilniaus – laidojimo papročius, atspindinčius to meto miestiečių pomirtinio gyvenimo sampratas.
1993 m. atrastas Kernavės-Kriveikiškio kapinynas atvertė naują Kernavės ir visos ankstyvosios LDK istorijos puslapį. Iki tol LDK buvo įsivaizduojama, kaip prieš krikščionišką pasaulį kovojanti pagoniška valstybė, tačiau šis kapinynas leidžia suvokti daug įvairesnį kultūrinį ir konfesinį paveikslą, kuriame matome, jog LDK taikiai galėjo sugyventi įvairių kultūrų ir tikėjimų žmonės. Vilniuje, Bokšto gatvėje, 2005 m. aptiktas kapinynas papildo šį paveikslą naujais potėpiais, nurodančiais, kad čia galėjo įsikurti krikščionių-stačiatikių kolonija, vėliau virtusi vadinamuoju Civitas Rutenica (arba Rusėnų miestu).
Besikurianti pagoniška Lietuvos valstybė gana greit inkorporavo nemažas stačiatikių apgyvendintas teritorijas. Ankstyvieji LDK politiniai ir ekonominiai centrai traukė valstybės pakraščių gyventojus. Reikėtų neužmiršti ir svetimšalių pirklių bei amatininkų ar su krikščionybe susidūrusių kitų baltų tautų – jotvingių ir prūsų. Pagoniškos visuomenės virtimas krikščioniškąja Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje yra sudėtingas ir mažai tyrinėtas.
Šioje parodoje eksponuojama nedidelė dalis radinių iš šių abiejų kapinynų, tačiau tarp jų galėsite pastebėti ir krikščioniškųjų, ir pagoniškųjų simbolių, leidžiančių suprasti, kad pagoniškos visuomenės virtimas krikščioniškąja nebuvo staigus, o palaipsnis ir nevienalytis.
Parodos atidarymo metu, balandžio 28 d., 17 val. vyks Kernavės-Kriveikiškio kapinyno tyrėjo – dr. Gintauto Vėliaus ir kapinyno Bokšto gatvėje tyrėjų dr. Ryčio Jonaičio ir dr. Irmos Kaplūnaitės diskusija: „Kernavės-Kriveikiškio ir Bokšto gatvės Vilniuje kapinynų palaidojimai – dar pagoniški, ar jau krikščioniški?“
Paroda veiks balandžio 28 – rugsėjo 25 d. muziejaus darbo laiku.
Parodos organizatoriai:
Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcija ir Lietuvos Nacionalinis muziejus
Parodos partneriai:
Lietuvos istorijos institutas
Mūsų svetainė naudoja slapukus (angl. cookies). Šie slapukai naudojami statistikos ir rinkodaros tikslais.
Jei Jūs sutinkate, kad šiems tikslams būtų naudojami slapukai, spauskite „Sutinku“ ir toliau naudokitės svetaine.
Kad veiktų užklausos forma, naudojame sistemą „Google ReCaptcha“, kuri padeda atskirti jus nuo interneto robotų, kurie siunčia brukalus (angl. spam) ir panašaus tipo informaciją.
Taigi, kad šios užklausos forma užtikrintai veiktų, jūs turite pažymėti „Sutinku su našumo slapukais“.
Jūs galite pasirinkti, kuriuos slapukus leidžiate naudoti.
Plačiau apie slapukų ir privatumo politiką.
Funkciniai slapukai (būtini)Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, ir negali būti išjungti. Šie slapukai nesaugo jokių duomenų, pagal kuriuos būtų galima jus asmeniškai atpažinti, ir yra ištrinami išėjus iš svetainės. |
|
Našumo slapukaiŠie slapukai leidžia apskaičiuoti, kaip dažnai lankomasi svetainėje, ir nustatyti duomenų srauto šaltinius – tik turėdami tokią informaciją galėsime patobulinti svetainės veikimą. Jie padeda mums atskirti, kurie puslapiai yra populiariausi, ir matyti, kaip vartotojai naudojasi svetaine. Tam mes naudojamės „Google Analytics“ statistikos sistema. Surinktos informacijos neplatiname. Surinkta informacija yra visiškai anonimiška ir tiesiogiai jūsų neidentifikuoja. |
|
Reklaminiai slapukaiŠie slapukai yra naudojami trečiųjų šalių, kad būtų galima pateikti reklamą, atitinkančią jūsų poreikius. Mes naudojame slapukus, kurie padeda rinkti informaciją apie jūsų veiksmus internete ir leidžia sužinoti, kuo jūs domitės, taigi galime pateikti tik Jus dominančią reklamą. Jeigu nesutinkate, kad jums rodytume reklamą, palikite šį langelį nepažymėtą. |