Renginių archyvas

Ilgą laiką apie šią lietuviams giminišką gentį buvo žinoma itin nedaug. Tarp miškų ir pelkių pasislėpusių jų gyvenimą liudijančių piliakalnių atrasta vos vienas kitas, o štai laidojimo paminklų iš ankstyvųjų viduramžių praktiškai nežinota. Tačiau prieš keletą metų, po atskiro romano reikalaujančių įvykių, buvo aptiktas ištisas šių paslaptingų praeities gyventojų laidojimo laukas. Miške netoli Krukoveko, (Augustavo sen., Lenkija) kapų plėšikų buvo išplėštas didelis kapinynas, o dvejus metus trukusios policijos operacijos metu nustatyta tiksli šio kapinyno vieta. Archeologinių tyrimų metu paaiškėjo, kad jotvingiai X-XIII a. savo mirusiuosius degindavo, o pelenus kartu su įkapėmis išpildavo tiesiog ant žemės tam skirtame lauke. Todėl pats kapinynas aptiktas labai negiliai, o ir pasklidęs jis buvo itin plačiai. Kapinyne itin gausu radinių, tai mirusiųjų įkapės, keliavusios kartu su kūnu į laidotuvių laužą: aprangos dalys ir papuošalai (diržų apkalai, smeigtukai, pakabukai, kryželiai ir kt), ginklai (kalavijai ir iečių antgaliai), žirgų ekipuotės dalis (kamanų skirstikliai, žąslai, pentinai ir kt.), darbo įrankiai (ylos, peiliai, verpstukai) ir daugelis kitų. Tai gausiausia iki šiol surinkta jotvingių paveldą liudijanti kolekcija. 

Ji yra pristatoma naujoje parodoje „Jotvingių eldoradas“, eksponuojamoje Kernavės archeologinės vietovės muziejaus Parodų salėje (Kerniaus 4A, Kernavė, Širvintų raj.).