Muziejaus ekspozicija

Aplankę Kernavės archeologinės vietovės muziejaus ekspoziciją susipažinsite su UNESCO Pasaulio paveldo objektu – Kernavės archeologine vietove, archeologų darbu ir nuo 1979 metų vykdomų kasmetinių archeologinių tyrimų rezultatais. Kernavės archeologinės vietovės muziejuje yra 3 ekspozicijų salės, kuriose pristatoma: Kernavės archeologinė vietovė, priešistorė ir viduramžiai (XIII–XIV a.). Ekspozicijos modernios ir interaktyvios - daugelio eksponuojamų įrankių gamybą bei dirbinių panaudojimo būdus atkūrė eksperimentinės archeologijos meistrai. Tai jūs galėsite stebėti ekspozicijoje demonstruojamoje filmuotoje medžiagoje. Smalsiems lankytojams, terminaluose pateikta išsami medžiaga apie archeologinę vietovę, Kernavės priešistorę ir viduramžius.

SALĖ, SUPAŽINDINANTI SU ŠIA UNIKALIA ARCHEOLOGINE VIETOVE 

Remiantis moksliniais tyrimais sukurtos vizualizacijos pristatančios Kernavės reljefo formavimąsi, jo kitimą, vietovės apgyvendinimo raidą atskleidžiant trijų pagrindinių laikotarpių – akmens amžiaus, metalų laikotarpio bei viduramžių Kernavės svarbą pasaulio paveldo kontekste.
Interaktyviame žemėlapyje pavaizduotas vietovės archeologinio paveldo išsidėstymas rezervato teritorijoje, ištirti plotai ir objektai. Pateikta informacija atspindi, kaip atskirais laikotarpiais keitėsi teritorijos apgyvendinimas.
Kernavės kultūrinis rezervatas 2004 metais įrašytas į UNESCO Pasaulio paveldo objektų sąrašą, tuo pripažįstant šios vietovės svarbą pagal UNESCO globojamiems paveldo objektams nustatytus vertės kriterijus. Suteiktas archeologinės vietovės statusas.
Eksponuojama archeologinė perkasa ir nuo 1979 metų vykdytų archeologinių tyrimų užfiksuotos akimirkos perteikia atsakingą, kruopštų ir įdomų ikirašytinės istorijos tyrėjų – archeologų darbą.

KERNAVĖS PRIEŠISTORĖS SALĖ

Kernavės priešistorė apima ilgiausiai trukusį žmonijos priešistorės laikotarpį – akmens, ankstyvųjų metalų ir geležies amžių laikotarpius iki valstybės susidarymo (IX tūkst. pr. Kr. – XII a.) Šioje salėje pateikiami priešistorės Kernavės akmens, molio, bronzos ir geležies radiniai. Vykusius prekybinius mainus liudija vietovei nebūdingi dirbiniai ir romėniškos monetos. Apie pomirtinio pasaulio sampratą nemažai žinių teikia priešistorės laikų tirti laidojimo paminklai nuo I tūkst. pr. Kr. iki X a. Kernavėje ir jos apylinkėse. Egzistavusias laidojimo tradicijas atskleis eksponuojamos skirtingų laikotarpių kapų rekonstrukcijos, mirusiųjų įkapės bei ritualiniais tikslais paaukoto žirgo kapo rekonstrukcija.

KERNAVĖS VIDURAMŽIŲ XIII–XIV A. SALĖ

Išskirtinė vieta Kernavės istorijoje tenka XIII–XIV a. Kernavė iškyla kaip ankstyvasis Lietuvos valstybingumo politinis–ekonominis centras. Tai buvo išsivystęs amatininkų miestas su ypatinga dvasine kultūra, čia klestėjo amatai ir prekyba su Rusios bei Vakarų Europos miestais.
Viduramžių Kernavės miestas ryškiai išsiskiria iš tuometinio žemdirbiško Lietuvos kraštovaizdžio. Kernavė – amatininkų miestas. Tai juvelyrai, kauladirbiai, kalviai, dailidės, odininkai, puodžiai ir kiti meistrai perdavinėję savo amatą iš kartos į kartą. Ekspozicijoje keliausite XIII–XIV a. labirintais nuo Kernavės miesto klestėjimo iki jo gyvavimo pabaigos.