Tarpe nyčių nytužėlių...

2023-05-30

Namų darbo audiniai yra svarbi lietuvių etninės kultūros dalis. Kernavės apylinkių moterų kūrybiniai sugebėjimai atsiskleidė audiniuose, kuriais puošė būstą, rėdė šeimą. Jos pačios verpė gijas iš linų, kanapių, vilnų, o nuo XIX a. vidurio audimui naudojo ir medvilnę. Verpalus dažydavo augalų lapais, žiedais, šaknimis, medžių žieve, samanomis, balų rūda.

Verpti, austi pradėdavo paauglės mergaitės ir kraudavo į kraičių skrynias baltųjų drobių, raštuotų audeklų rietimus, juostų kamuolius. Gražiausiais audiniais, drabužiais puošdavosi per iškilmingas šventes, ypač siejamas su apeigomis, papročiais. Juos tausodavo ir perduodavo iš kartos į kartą.

Vieni seniausių audinių: rankšluosčiai, staltiesės, paklodės, patalų užvalkalai – balti lininiai. Jų pakraščiuose spindi raudoni, rečiau mėlyni žičkai. Balta bei raudona spalva praeityje turėjo magiškos prasmės ir saugojo žmogų nuo blogio. Audinius gražiai užbaigdavo prisiūtais kuteliais, pinikais ar mezginėliais.

Reikšmingą vietą Kernavės apylinkių moterų buityje užėmė rankšluosčiai.  Pakabinti išpjaustinėtose rankšluostinėse jie puošdavo pirkias bei seklyčias. Minėtuose audiniuose buvo derinamos natūralių pilkų ir baltų linų ar medvilnės gijos.

Audinių raštus, jų komponavimą nulėmė tradicijos, medžiaga, audimo būdas, paskirtis. Daugelis jų siekia gilią praeitį. Tai paprasti, daugelį šimtmečių tobulinti raštai, vadinami langais, ratais, kryželiais, akelėmis, koreliais, katpėdėlėmis, ąžuolo lapais, dobiliukais ir kitais vardais.

Lovatiesės pasižymi spalvingumu. Joms būdingi skersiniai dryžiai. Raudona, žalia, juoda, violetinė spalvos dažniausiai derinamos kontrastingai. Audinių raštai smulkūs, žaismingi. Jas vadindavo margutėmis, sumestinėmis.

Kernavės apylinkėse drabužiai dažnai buvo siuvami iš natūralios spalvos lininių, vilnonių audeklų. Balta spalva buvo švaros, darbštumo simbolis. Moterys dėvėjo baltus marškinius, prijuostes, nuometus, merginos puošė galvas gyvų gėlių vainikais bei įvairiomis karūnėlėmis, ryšėjo skareles, ant pečių siautėsi įvairias skaras.

Kernavės apylinkių moterys savo audiniuose stengėsi įamžinti savo džiaugsmus, svajones. Tik mažą dalį šių darbų pavyko sukaupti ir išsaugoti iki šių dienų Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos muziejaus fonduose. Šioje parodoje pristatome dalį etnografijos rinkinio eksponatų.

Galerijoje pateikiami Kernavės archeologinės vietovės muziejaus fonduose saugomi audiniai ir jų fragmentai. Kviečiame pažiūrėti paspaudus ant nuotraukos!