Naujienos

Mokslininkas sako, kad viskas prasidėjo, kai nežinomas asmuo į VU Istorijos fakulteto Archeologijos katedrą atnešė dėžę. Ant jos buvo užrašyta „Gintautui Vėliui“. „Atidaręs pamačiau, kad joje dešimtys XIV a. datuojamų radinių, akivaizdžiai iš degintinių kapų. Be to, buvo įdėtas žemėlapis su vietos koordinatėmis. Nuvykę į pažymėtą vietą, pastebėjome, kad yra pažeista miško paklotė, o paviršiuje aptikti degintiniai kauliukai indikavo, kad tai yra degintinis kapinynas. Neilgai trukus objektas buvo įtrauktas į Kultūros paveldo departamento kultūros vertybių registrą. Panašu, kad nežinomas asmuo – mėgėjas, naudodamasis metalo detektoriumi, aptiko dar nežinomą XIV a. laidojimo paminklą“, – pasakoja archeologas.

 

Paklaustas, kodėl nuspręsta šiemet tyrinėti šią vietą, doc. G. Vėlius sako, kad  archeologai tyrinėja ne tik pačią Kernavę, bet ir jos artimiausią aplinką: „Tokie tyrimai praturtina Kernavės priešistorinį ir viduramžių kontekstą, o kita vertus, buvo keliami ir konkretūs moksliniai tikslai, kuriuos norėta įgyvendinti vykdant šiuos tyrimus. Pirmasis – išsiaiškinti paminklo pobūdį: ar tai yra atskiros kapavietės, ar tiesiog ant žemės paviršiaus išbarstyti kaulai. Toliau – išsiaiškinti šio objekto datavimą ir chronologiją. Galiausiai – sužinoti kapinyno išlikimo lygį, kiek jis yra suardytas. Tokie trys esminiai tikslai šių metų tyrimams. Be to, pabandyti nustatyti šio kapinyno santykį su pačia Kernave. Galima butų paminėti, kad Kernavės tyrėjai iki šiol nėra radę XIII–XIV a. karių kapų, kai Kernavė buvo Mindaugo ar Traidenio laikų sostinė. Degė viltis, kad galbūt šis objektas ir yra kariaunos kapai.“

 

Pradėjus tyrimus nustatyta, kad objektas neapsiriboja vien XIV a., kadangi, kaip paaiškėjo, XIV a. kremuoti kaulai ir įkapės yra ant vėlyvojo geležies amžiaus (IX–XII a.) pilkapio likučių, kur buvo surastas žirgo kapas.

„Objektas ypač įdomus. Panašu, kad tai dėl kol kas neaiškios priežasties erodavęs, suplokštėjęs X a. žirgų pilkapynas, ant kurio po kelių šimtų metų, XIII–XIV a., buvo išbarstomi kremuoti žmonių kaulai kartu su gausiomis įkapėmis (daiktai aptinkami šalia palaikų)“, – pasakoja archeologas, kuris 2018 m. aptiko partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikus Našlaičių kapinėse.

 

„Laidoti žmonės pilkapiuose buvo Rytų Lietuvos tradicija, kuri truko tūkstantį metų, nuo III iki XIII a. Bet kas yra labai įdomu ir unikalu – kad pilkapynuose būdavo atskiros vietos, kuriose laidoti išimtinai tik žirgai be kario, žirgo savininko. Nėra kitur jokiose tautose ar gentyse pilkapių, kurie butų pilami tik žirgams. Paprastai žirgas yra laidojamas kaip kario atributas, o tai, ką matome rytų Lietuvoje, yra unikalu. Visa tai reiškia, kad šioje vietoje turėjo būti ir daugiau pilkapių. Paprastai greta žirgų pilkapių būna ir žmonių pilkapių, tačiau panašu, kad jie buvo sunaikinti vėlesnių procesų, tokių kaip laukų pustymai dėl miškų iškirtimo ar agrarinės veiklos“, – su užsidegimu pasakoja VU dėstytojas.

 

Kapinynas tiriamas labai kruopščiai: dirbama su mentelėmis ir šepetėliais, visas gruntas sijojamas su sietu, kiekvienas radinys fiksuojamas koordinačių sistemoje centimetro tikslumu. Tyrimų metu studentų aptikti radiniai būdingi XIV a. Atrasta nemažai moteriškų papuošalų, tokių kaip segės, žiedai, įvairių tipų kabučiai, apgalvių plokštelės. „Įdomu, kad surasta daiktų, susijusių su prekyba, tokių kaip svarstyklių svareliai, pačių svarstyklių detalės. Su žirgu siejamas radinys – kamanų sagtelė. Visi radiniai bus perduoti į Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos restauratorių rankas ir papildys rinkinių fondus ir ekspoziciją. Galima tikėtis, kad visi šiuose tyrimuose aptikti radiniai jau rudenį bus eksponuojami laikinoje parodoje Kernavės archeologinės vietovės muziejaus erdvėse“, – apibendrindamas rastus artefaktus sako archeologas.

„Tyrimai atskleidė dar vieną iki šiol nežinotą, nors ir suardytą pilkapyną. Taip pat aptiktas XIV a. kapinynas. Tačiau kyla klausimas, ar tai Kernavėje gyvenusių žmonių amžinojo poilsio vieta, ar netoliese gyveno dar viena viduramžių bendruomenė ir ateityje galime tikėtis aptikti gyvenvietę, o gal net ir nežinomą piliakalnį“, – svarsto Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos archeologas, VU dėstytojas doc. G. Vėlius.

 

Archeologas, kuris pats Kernavę pradėjo tyrinėti 1994 m., atkreipia dėmesį į studentų indėlį į Kernavės ir Lietuvos istorijos pažinimą.

„Iki pradedant VU Istorijos fakulteto studentams kasinėti Kernavę, buvo žinomi tik keturi piliakalniai, turėta keletas fragmentiškų istorinių žinių. Būtent Istorijos fakulteto studentams galime dėkoti, kad Kernavė įtraukta į UNESCO sąrašą ir įgijo taip plačiai ir detaliai atskleistą istorinę reikšmę. Tik dėl studentų Kernavėje matome įvairių archeologinių paminklų visumą, aprėpiančią priešistorę ir ankstyvuosius viduramžius. Tūkstančiai radinių, nuolat pildančių Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos fondus ir ekspozicijas, yra surasti studentų rankų. Metai iš metų tyrinėjami objektai vis daugiau papildo ne tik Kernavės, bet ir visos Lietuvos priešistorės ir ankstyvosios istorijos mozaiką, juodųjų dėmių lieka vis mažiau. Archeologijos studijos VU Istorijos fakultete yra unikali galimybė studentams jau pirmame kurse tiesiogiai prisiliesti prie mūsų priešistorės, dalyvauti aukščiausio lygio tyrinėjimuose. Pasijusti atradėjais, kai pirmieji iškelia iš kapo ar kultūrinio sluoksnio šimtų ar net tūkstančių metų senumo radinius“, – apibendrina archeologas doc. G. Vėlius.

 

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ: BENITA KASELYTĖ, VILNIAUS UNIVERSITETAS